Balzaminis actas
Per pastarąjį dešimtmetį kulinarijoje buvo plačiai pradėtas naudoti balzamiko actas, tapęs virtuvės šefų numylėtiniu ir gurmaniško maisto mėgėjų. Bet kas tai? Kuo balzaminis actas skiriasi nuo kitų vyno actų? Kur jis gali būti naudojamas?
Balzamiko actas beveik tūkstantį metų buvo gaminamas jo gimtinėje – Modenos mieste ir šiauriniame Italijos regione. Pagal Merriamo – Websterioodyną, balzamas reiškia augalų ,,aromatingą, paprastai aliejingą ir dervingą medžiagą”, iš kurios galima gaminti balzamiką.
Vynuogių sultus yra lėtai virinamos iki sirupo konsistencijos, sutelkiant skonius ir kvapus bei patamsinant spalvas. Po to jis atvėsinamas ir perkeliamas į medines statines, kur lėtai fermentuojasi į alkoholį ir tampa vynu. Vėliau vynas paverčiamas actu. Po to vyksta labai ilgas 12 ar daugiau metų senėjimo procesas. Per šį laiką garuojant statinėse esančiam skysčiui, jo turinys perkeliamas į vis mažesnes įvairių rūšių medienos statines, pavyzdžiui, kaštoną, vyšnią, uosį, šilkmedį ir kadagį. Po to actas gali būti dar ilgai brandinamas prieš išpilstant į butelius. Nereikia nė sakyti, jog visos šios procedūros daro didelę įtaką galutiniam produktui.
Balzamiko actą apibūdina jo lengvas, turtingas gomurio pojūtis ir puikus saldumas, kurį subalansuoja rūgštumas. Tradicinis balzaminis actas iš ,,Modena” suteikia unikalų specifinių vietinių vynuogių veislių skonį, kurį lemia seniai išlaikytas gamybos procesas ir ilgesnis brandinimas.
Balzaminis actas naudojamas pagardinti salotas, kepsnius ar net ledus bei vaisius. Šis padažas suteikia sodraus skonio jūsų patiekalams.
